pradūkė

×pradū̃kė sf. (2) 1. Pžrl, Vv žr. pradūkas: Užkišk pradū̃kę, kad duona geriau keptų Bgt. 2. tarpas, tuščia vieta tankynėje: Pririšiau karvę tokioj pradūkė̃lėj – gal neapsisuks Mlt. Miškas kaip siena – any pradū̃kės kokios! Mlt. ║ šiaip koks tarpas: Palaužyk iš tvoros šakų, kur pradū̃kė Mlt. Aplink akmenį didžiausia pradū̃kė neišarta Trgn. 3. Švnč pradantė. 4. pertrauka: Tinginio darbas pradūkėm išeina Vj. Tiek padirbus, ir pradūkę možna padaryt Vj.